Apie Šafraną

Kai 2004 metais į gyvenimą išleidom savo vienintelį sūnų kaip tą žuviuką Nemo, pradėjom svarstyti apie didesnį nei katinas ar žuvytės augintinį. Skaitėme veislių aprašymus, lankėmes parodose – ieškojome tokio šuns, į kurį vos tik pažvelgus imtų ir suvirpėtų širdis, ir neliktų jokios abejonės, kad TAI būtent JIS. Kai pirmą kartą pamačiau Sibiro haskių šuniuką, net nežinodama, kaip atrodo šios veislės suaugęs šuo, supratau: mūsų širdyse gimė susižavėjimas šia veisle.

Kuo daugiau rinkau informaciją, tuo labiau buvau įsitikinusi, kad būtent tokio augintinio mums trūksta namuose. Laukėm savo pirmo haskiuko nuo tada, kai motina jį nešiojo po širdimi ir nuo pat gimimo akimirkos stebėjome, kaip jis auga, formuojasi, gražėja bei tampa stipriu, protingu patinu, turinčiu mielą ir paklusnų charakterį.

Šafranas buvo rimtas šuo. Susipažindamas su lig tol nematytu žmogumi, sumaniai stebi šio elgesį. Viską išsiaiškinęs dėmesio vertais laikė toli gražu ne visus. Visada pasiruošęs veikti – būvo be galo laimingas galėdamas pasitarnauti savo gaujai. Šafranas trauke visą pagrindinį svorį kinkinio gale, nors prireikus galejo dirbti ir priekyje vietoje vairo. Savo energiją skirste tolygiai tiek kinkinyje, tiek kasdieniniame gyvenime. Troško, kad visi aplinkiniai jaustųsi puikiai, tad nemėgo parodų, kur tvyro įtampa. Buvo atsargus: sustojus pereiti gatvės, drauge dairesi, ar neatvažiuoja mašina.

Šafranas turėjo laimingą bei ramų veterano gyvenimą ir 2016-08-15 paliko mus.

Fotogalerijos

Foto galerija

12Photos

Shaffranas – suaugęs

Foto galerija

09Photos

Shaffranas – šuniukas

Pedigree

Next:

Snowmist's Uriah Heep Arktika Patinas, 2011 - 2022