{"id":1304,"date":"2014-06-25T18:30:00","date_gmt":"2014-06-25T20:30:00","guid":{"rendered":"http:\/\/arktika.lt\/?p=1304"},"modified":"2017-09-09T14:57:15","modified_gmt":"2017-09-09T11:57:15","slug":"sibiro-haskiu-gaujos-socialine-elgsena","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/arktika.lt\/lt\/sibiro-haskiu-gaujos-socialine-elgsena\/","title":{"rendered":"Sibiro haski\u0173 gaujos socialin\u0117 elgsena"},"content":{"rendered":"

<\/p>\n

Norint i\u0161siai\u0161kinti haski\u0173 elgsenos genez\u0119 ir reik\u0161m\u0119, reikia \u0161iek tiek atsigr\u0119\u017eti atgal. Neabejotina, kad Sibiro haskiai, kaip ir visi naminiai \u0161unys, kil\u0119 i\u0161 vilk\u0173. Genetikos, elektroforez\u0117s ir anatomijos tyrimai bei elgsenos steb\u0117jimai rodo \u0161i\u0105 teorij\u0105 esant pakankamai tvirtai \u012frodyt\u0105. Ta\u010diau n\u0117ra \u012frodytas kai kuri\u0173 [\u017emoni\u0173] paskleistas teiginys, neva \u0161pic\u0173 grup\u0117s \u0161unys buvo tarpinis elementas tarp vilk\u0173 ir namini\u0173 \u0161un\u0173. Tuo pa\u010diu metu labai paplitusi teorija, teigianti, kad \u0161iauriniai kinkomieji \u0161unys, taip pat ir Sibiro haskis, yra kil\u0119 i\u0161 durpyn\u0173 \u0161pico (canis familiaris inostranzevi<\/i>), o durpyn\u0173 \u0161picas yra kil\u0119s i\u0161 Arktikoje gyvenan\u010di\u0173 dideli\u0173 vilk\u0173 por\u016b\u0161i\u0173.<\/p>\n

\u0160unys eskimus lyd\u0117jo nuo pat prad\u017ei\u0173. Ta\u010diau iki tol, kol juos imta naudoti kaip kinkomuosius \u0161unis, \u0161unys serg\u0117jo gyvenvietes ir dalyvavo med\u017eiokl\u0117se. Manoma, kad haski\u0173 veisl\u0119 i\u0161ved\u0117 \u010diuk\u010diai. Jie prad\u0117jo veisti \u0161unis, kurie b\u016bt\u0173 tinkamiausi dirbti intensyv\u0173 darb\u0105 sud\u0117tingomis oro s\u0105lygomis. Labiausiai buvo vertinamas greitis ir i\u0161tverm\u0117. Haskiai idealiai tiko dideliems atstumams \u012fveikti. Didel\u0117s reik\u0161m\u0117s tur\u0117jo ir energijos efektyvumas, palyginti su nedidel\u0117mis maisto s\u0105naudomis.<\/p>\n

Tuo metu haskiai buvo auginami tik d\u0117l j\u0173 nauding\u0173 savybi\u0173, o pirmoji savyb\u0117 buvo \u2013 i\u0161tvermingumas. Vasar\u0105 gyv\u016bnai buvo i\u0161leid\u017eiami \u012f laisv\u0119, tod\u0117l patys tur\u0117jo susirasti maisto. Nat\u016braliomis s\u0105lygomis \u0161unys neretai kry\u017eminosi su laisv\u0117je gyvenan\u010diais vilkais. Kad i\u0161gyvent\u0173 nepalankiomis s\u0105lygomis, \u0161unys tur\u0117jo burtis \u012f darni\u0105 grup\u0119, kuri gal\u0117t\u0173 veiksmingai apsiginti u\u017epuolus kitam pl\u0117\u0161r\u016bnui. Med\u017eiokl\u0119 palengvindavo gyvenimas gaujoje. Silpni ir gamtoje gyventi neprisitaik\u0119 gyv\u016bnai buvo i\u0161stumiami i\u0161 grup\u0117s kaip nenaudingi ir trukdantys gaujos veiksmams. \u017diem\u0105, kai \u017emon\u0117s \u0161unis susigr\u0105\u017eindavo, i\u0161gyvendavo tik prie sud\u0117ting\u0173 oro s\u0105lyg\u0173 prisitaik\u0119 \u0161unys. Taip buvo atliekama atranka veisimui. I\u0161vaizda buvo svarbi tik naudojant \u0161unis pagal tam tikr\u0105 paskirt\u012f. Ta\u010diau labai svarbi buvo ve\u0161li viso k\u016bno plauk\u0173 danga. Taisyklingas k\u016bno sud\u0117jimas ir geros kojos buvo ypa\u010d svarb\u016bs tempiant roges. Kadangi haskiai buvo naudojami ir med\u017eiokl\u0117se, jie taip pat prival\u0117jo tur\u0117ti ger\u0105 med\u017eiotoj\u0173 instinkt\u0105.<\/p>\n\n\n\n\n
1 nuotrauka. Sibiro haskis<\/th>\n2 nuotrauka. Vilkas<\/th>\n<\/tr>\n
<\/td>\n<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n

Gyv\u016bn\u0173 elgesys yra neatsiejamai susij\u0119s su anatomine sandara, tod\u0117l lyginant Sibiro haski\u0173 ir vilk\u0173 elgsen\u0105, svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f \u0161i\u0173 dviej\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 bendras ir skirian\u010dias savybes. Tarp \u0161iuo metu auginamo haskio (1 nuotrauka) ir jo prot\u0117vio vilko (2 nuotrauka) anatominiu at\u017evilgiu yra nema\u017eai skirtum\u0173 ir pana\u0161um\u0173. Vien\u0105 esmini\u0173 skirtum\u0173 reikia pa\u017eym\u0117ti k\u016bno form\u0105. D\u0117l vilk\u0173 pl\u0117\u0161r\u016bni\u0161ko gyvenimo b\u016bdo j\u0173 gal\u016bn\u0117s yra \u017eymiai didesn\u0117s negu \u0161un\u0173. Tod\u0117l vilko k\u016bnas yra kvadrato formos, o haskio \u2013 sta\u010diakampio. Vilkui taip pat b\u016bdinga daug siauresn\u0117 trapecijos formos kr\u016btin\u0117s l\u0105sta bei priekini\u0173 gal\u016bni\u0173 i\u0161d\u0117stymo b\u016bdas. Jos i\u0161d\u0117stytos \u017eemai po kr\u016btin\u0117s l\u0105sta ir nukreiptos \u012f vid\u0173. Skirtingai nuo haski\u0173, vilkai niekada nepakelia uodegos auk\u0161\u010diau nugaros linijos. Ta\u010diau jie turi antuodegin\u0119 liauk\u0105. \u0160i liauka i\u0161sid\u0117s\u010diusi ma\u017edaug 1\/3 uodegos ilgio dalyje, skai\u010diuojant nuo jos prad\u017eios. Ta\u010diau \u017ei\u016br\u0117dami \u012f hask\u012f ir vilk\u0105, negalime nepasteb\u0117ti \u0161i\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 pana\u0161um\u0173. I\u0161 svarbiausi\u0173 fizini\u0173 savybi\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 i\u0161gyventi sud\u0117tingomis oro s\u0105lygomis, reikia \u012fvardinti dvisluoksn\u012f kail\u012f su pavilne.<\/p>\n

Labai pana\u0161us yra ir pigment\u0173 i\u0161sid\u0117stymas ant k\u016bno. Pana\u0161iai kaip vilk\u0173, haski\u0173 tamsiausi plaukai auga ant keteros, nugaros ir vidin\u0117je uodegos dalyje. I\u0161imtis yra baltos arba margos spalvos \u0161unys. Pilvas ir vidin\u0117 gal\u016bni\u0173 dalis visada yra baltos spalvos. Toks pigmento i\u0161sid\u0117stymas ant gyv\u016bno k\u016bno turi ypa\u010d didel\u0119 reik\u0161m\u0119 neverbalin\u0117je komunikacijoje. \u012edomus haskio spalvos elementas yra ir b\u016bdinga tamsesn\u0117 d\u0117m\u0117 ant uodegos. Pana\u0161ios \u017eym\u0117s yra ant vilk\u0173 uodeg\u0173 \u2013 jos nurodo viet\u0105 antuodegin\u0117s liaukos, kurios \u0161uo neturi. Galima daryti prielaid\u0105, kad tai yra prijaukinimo proceso metu sunykusios liaukos liekanos. D\u0117l min\u0117t\u0173 pasteb\u0117jim\u0173 kyla klausimas, ar savo i\u0161vaizda taip pana\u0161\u016bs gyv\u016bnai gali labai skirtis savo elgsena?<\/p>\n

\u0160is klausimas paskatino mane kadaise atlikti steb\u0117jimus, kuri\u0173 tikslas \u2013 palyginti Sibiro haski\u0173 gaujos elgsen\u0105 su literat\u016broje apra\u0161yta vilkijos elgsena. Tyrim\u0173 objektas buvo 14-os vienoje teritorijoje kartu gyvenan\u010di\u0173 haski\u0173 grup\u0117. Gaujoje buvo \u012fvairaus am\u017eiaus 8 patinai ir 6 patel\u0117s. Buvo stebimi ne tik \u0161iuo metu veisimui naudojami \u0161unys, bet ir br\u0119stantys individai bei seni \u0161unys, jau po reprodukcinio laikotarpio. Didel\u0117 dalis grup\u0117je gyvenan\u010di\u0173 haski\u0173 buvo susigiminiav\u0119 tarpusavyje. Gaujos strukt\u016bra pateikta 1 paveiksl\u0117lyje.<\/p>\n

\u0160unys gyveno kartu apie 400 kvadratini\u0173 metr\u0173 teritorijoje, kurioje ve\u0161\u0117jo \u012fvairi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 augmenija \u2013 \u017eol\u0117, kr\u016bmai ir med\u017eiai. Pagal galimybes steb\u0117tojas nedar\u0117 \u012ftakos \u0161un\u0173 elgesiui, nebent tai buvo susij\u0119 su didele gr\u0117sme, kylan\u010dia gyv\u016bn\u0173 sveikatai arba gyvybei.<\/p>\n

1 pav. Steb\u0117tos Sibiro haski\u0173 gaujos strukt\u016bra<\/strong><\/i><\/p>\n

<\/p>\n

2 pav. Numanoma hierarchija steb\u0117toje gaujoje<\/strong><\/i><\/p>\n

<\/p>\n

Apra\u0161ytos haski\u0173 grup\u0117s steb\u0117jimai leido apibr\u0117\u017eti numanom\u0105 gaujoje susidariusi\u0105 hierarchij\u0105 (2 pav.). Pana\u0161iai kaip vilk\u0173 hierarchijoje, tai yra linijin\u0117 hierarchija, atskira patel\u0117ms ir patinams. Tai rei\u0161kia, kad abiej\u0173 ly\u010di\u0173 individai nekovoja tarpusavyje d\u0117l vietos grup\u0117je.<\/p>\n

Pana\u0161iai kaip su vilkais, buvo atskirta individ\u0173 pora alfa<\/i>, kuri visai gaujai suteik\u0117 ritmo. \u017dinoma, nebuvo galima steb\u0117ti seksualin\u0117s elgsenos, nes d\u0117l veisimo atrankos sprendim\u0105 priimdavo augintojas, o ne patys gyv\u016bnai. Tod\u0117l \u0161i elgsena nebuvo detaliai apra\u0161oma steb\u0117jimuose. Ta\u010diau verta pa\u017eym\u0117ti, kad vilk\u0173 patinas alfa<\/i>, b\u016bdamas „pa\u010diame j\u0117g\u0173 \u017eyd\u0117jime”, t.y. b\u016bdamas ma\u017edaug 4-6 met\u0173, vilkijoje neatlieka reproduktoriaus vaidmens. \u0160\u012f vaidmen\u012f perima patinas beta<\/i>. Pana\u0161aus atvejo b\u016bta stebimoje haski\u0173 gaujoje. Ta\u010diau v\u0117lesni steb\u0117jimai parod\u0117, kad sendamas patinas alfa<\/i> tikriausiai pajuto jaunesni\u0173 patin\u0173 keliam\u0105 gr\u0117sm\u0119, nes v\u0117l \u0117m\u0117 rodyti susidom\u0117jim\u0105 patel\u0117mis rujos metu.<\/p>\n

Kaip jau min\u0117jau, patel\u0117 alfa<\/i> d\u0117l anks\u010diau pateikt\u0173 veisimo prie\u017eas\u010di\u0173 nebuvo vienintel\u0117 patel\u0117, atsivedusi \u0161uniuk\u0173 apra\u0161omoje grup\u0117je. O kaip tik taip yra vilkijoje. Dauginasi tik patel\u0117 alfa<\/i>. Kit\u0173 pateli\u0173 vilkiukams kyla gr\u0117sm\u0117, kad juos pa\u0161alins dominuojan\u010dios patel\u0117s. Daug kart\u0173 pasteb\u0117ta, kad haskio patel\u0117 alfa<\/i> band\u0117 i\u0161stumti \u017eemesn\u0117je hierarchijos grandyje esan\u010dios patel\u0117s \u0161uniukus. Ta\u010diau \u012fsiki\u0161us glob\u0117jui, tie bandymai b\u016bdavo nes\u0117kmingi.<\/p>\n

Skirtingai negu vilkijoje, haski\u0173 gaujoje pasteb\u0117tas ne vienas, o du individai beta<\/i> \u2013 patinas ir patel\u0117. Vilk\u0173 individas beta<\/i> atlieka vadinamo t\u0117v\u0173 poros vilkiuk\u0173 glob\u0117jo vaidmen\u012f. Jeigu haski\u0173 patinas nesidom\u0117jo jaunikliais (ignoravo juos), jiems daug d\u0117mesio skyr\u0117 patel\u0117. \u010cia kalbama ne tik apie jos pa\u010dios, bet ir kit\u0173 pateli\u0173 \u0161uniukus. Steb\u0117jau net atvej\u012f, kad vidurin\u0117s hierarchijos grandies patel\u0117, kai glob\u0117jo nebuvo, perne\u0161\u0117 savo \u0161uniukus (ma\u017edaug 2 savai\u010di\u0173 am\u017eiaus) \u012f aptvar\u0105, kuriame buvo patel\u0117 beta<\/i> su savo 4 savai\u010di\u0173 \u0161uniukais. Abi patel\u0117s nesimpatizuoja viena kitai, tod\u0117l dar didesn\u0117 m\u012fsl\u0117 lieka, kaip gal\u0117jo atsitikti, kad patel\u0117 beta<\/i> leist\u0173 kitai patelei prieiti taip arti prie savo \u0161uniuk\u0173. Ta\u010diau patel\u0117 beta<\/i> r\u016bpinosi jai pam\u0117t\u0117tais jaunikliais taip pat r\u016bpestingai, kaip ir savo pa\u010dios \u0161uniukais.<\/p>\n

Santykiai tarp kai kuri\u0173 haski\u0173 grup\u0117s individ\u0173 nebuvo ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eti. B\u016btent tarp j\u0173 da\u017eniausiai kildavo konfliktai. Tokia grup\u0117 buvo pasteb\u0117ta ir pateli\u0173, ir patin\u0173 grup\u0117se. Tai primena situacij\u0105, da\u017enai pasitaikan\u010di\u0105 vilk\u0173 gaujoje.<\/p>\n

Kaip ir vilk\u0173 gaujoje, stebimoje haski\u0173 grup\u0117je susid\u016br\u0117me su individu omega<\/i> \u2013 \u017eemiausiu hierarchijos grandies nariu. \u0160iuo atveju tai buvo de\u0161imties met\u0173 patinas, kuris prie\u0161 kelerius metus \u0161ioje gaujoje atliko individo alfa<\/i> funkcijas. Ta\u010diau d\u0117l konflikt\u0173 su dabartiniu grup\u0117s vadovu jis prarado savo pad\u0117t\u012f. Tai buvo pad\u0117tis, kai j\u012f da\u017eniausiai u\u017epuldavo kiti gyv\u016bnai \u2013 da\u017eniausiai patinai. Ta\u010diau pasteb\u0117ta, kad pe\u0161tynes neretai provokuodavo pats omega<\/i>. Paprastai tai \u012fvykdavo tuomet, kai \u0161alia b\u016bdavo glob\u0117jas. Galima manyti, kad jam esant \u0161alia, individas omega<\/i> elg\u0117si ry\u017etingiau. Skirtingai nuo vilkijos, steb\u0117toje haski\u0173 gaujoje agresorius individo omega<\/i> at\u017evilgiu niekada nebuvo patinas alfa<\/i>. Atvirk\u0161\u010diai \u2013 neretai b\u016bdavo taip, kad jis vydavo individ\u0105 omega<\/i> atakuojan\u010dius \u0161unis ir taip \u012fvesdavo grup\u0117je tvark\u0105.<\/p>\n

Individas alfa<\/i> paprastai vengdavo visoki\u0173 konflikt\u0173, ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad jis demonstravo savo nuolankum\u0105 kuriam nors grup\u0117s nariui. Jis ne kart\u0105 nutraukdavo gin\u010d\u0105 tarp dviej\u0173 dominuoti siekian\u010di\u0173 patin\u0173. Patinas alfa<\/i> prieidavo prie vienas kitam grasinan\u010di\u0173 \u0161un\u0173 ir imdavo lai\u017eyti vieno j\u0173 aus\u012f, taip nukreipdamas pastarojo d\u0117mes\u012f nuo var\u017eovo (3 nuotrauka). \u0160ioje situacijoje kitas patinas, matydamas patino alfa<\/i> \u012fsiki\u0161im\u0105, pasitraukdavo i\u0161 \u012fvykio vietos.<\/p>\n

Daug kart\u0173 buvo taip, kad patinas alfa<\/i> i\u0161skirdavo besipjaunan\u010dius \u0161unis. \u0160ioje situacijoje jis u\u017e\u0161okdavo vienam i\u0161 kovojan\u010di\u0173 \u0161un\u0173 ant nugaros ir tarytum „perimdavo estafet\u0119” \u2013 kitas agresorius pasi\u0161alindavo. T\u0105 akimirk\u0105, kai alfos<\/i> u\u017epultas patinas suvokdavo, kas yra jo prie\u0161ininkas, tu\u010dtuojau liaudavosi kovoj\u0119s. Svarbu yra tai, kad alfa<\/i> visuomet puldavo patin\u0105, esant\u012f auk\u0161tesn\u0117je hierarchijos grandyje, ir kad niekada nesiki\u0161davo \u012f konfliktus tarp pateli\u0173.<\/p>\n

3 nuotrauka. Patinas alfa (galva i\u0161 de\u0161in\u0117s), gesinantis dviej\u0173 vidurin\u0117s hierarchin\u0117s grandies patin\u0173 konflikt\u0105.<\/strong><\/i><\/p>\n

<\/p>\n

Pana\u0161iai kaip vilkijoje, haski\u0173 grup\u0117je \u0161uniukai nepriklaus\u0117 hierarchijai. Tik dvi patel\u0117s buvo prie\u0161i\u0161kai nusiteikusios vis\u0173 svetim\u0173 \u0161uniuk\u0173 at\u017evilgiu. Kiti grup\u0117s nariai arba r\u016bpinosi jaunikliais, arba juos ignoravo.<\/p>\n

Kaip ir vilk\u0173 gaujoj, pasteb\u0117ta nema\u017eai dominavimo ir nuolankumo elgsenos moment\u0173, kuri\u0173 tikslas buvo i\u0161laikyti grup\u0117s pusiausvyr\u0105. Dominuotojo agresija paprastai buvo stabdoma kito \u0161uns nuolankiu elgesiu. Kai n\u0117 vienas \u0161uo nerei\u0161k\u0117 noro paklusti kitam, kildavo konfliktas. Ta\u010diau da\u017eniausiai gyv\u016bnai steng\u0117si vengti kov\u0173 \u2013 kovos buvo kra\u0161tutinis dalykas. I\u0161 prad\u017ei\u0173 jie „dozuodavo” savo dominavim\u0105 \u2013 prad\u0117davo nuo aki\u0173 kontakto ir plauk\u0173 pa\u0161iau\u0161imo, po to imdavo urgzti ir rodyti dantis, atsistodavo vienas prie\u0161ais kit\u0105 \u012f vadinam\u0105 „T pozicij\u0105” (\u0161uo deda snuk\u012f ant kito \u0161uns pakau\u0161io) ir u\u017eguldavo prie\u0161inink\u0105 savo kr\u016btin\u0117s l\u0105sta; kita faz\u0117 buvo u\u017esirop\u0161timas letenomis ant var\u017eovo pakau\u0161io ir gaus\u0117jantis urzgimas. Atakuojama buvo tik tada, kai n\u0117 vienas i\u0161 apra\u0161yt\u0173 veiksm\u0173 neatbaidydavo konkurento.<\/p>\n

Visai kitaip vyst\u0117si konfliktas, kuriame vienas individ\u0173 demonstravo savo nuolankum\u0105. Tokioje situacijoje \u017eemesn\u0117s hierarchijos grandies haskis paprastai jau konflikto prad\u017eioje nusukdamas ir palenkdamas kakl\u0105, nusukdavo \u017evilgsn\u012f nuo dominuojan\u010diojo patino. Jeigu dominuojantysis t\u0119s\u0117 savo veiksmus, pasiduodantysis individas atidengdamas pilv\u0105 (tarsi i\u0161keldamas „balt\u0105 v\u0117liav\u0105”) atsiguldavo ant nugaros. Kartais nusi\u0161lapindavo \u2013 tai rei\u0161k\u0117 kra\u0161tutinio nuolankumo signal\u0105.<\/p>\n

Apra\u0161yta elgsena \u2013 tiek dominuojanti, tiek nuolanki \u2013 hierarchijoje turi didel\u0119 reik\u0161m\u0119. Haskio i\u0161vaizda \u2013 jo spalva, plauk\u0173 r\u016b\u0161is, veido i\u0161rai\u0161ka, uodegos laikymo b\u016bdas \u2013 tai ypa\u010d reik\u0161mingi neverbalin\u0117s komunikacijos elementai. Jie leid\u017eia pabr\u0117\u017eti gyv\u016bno judesius ir fizin\u0119 b\u016bkl\u0119.<\/p>\n

Labai svarbus elementas yra ir verbalin\u0117 komunikacija. \u010cia neaptarsiu kiekvieno vilko ir haskio skleid\u017eiamo signalo, ta\u010diau priminsiu, kad vilkai j\u0173 turi 11. Nor\u0117\u010diau pa\u017eym\u0117ti, kad yra \u017einoma, jog 4 vilk\u0173 skleid\u017eiam\u0173 signal\u0173 neskleid\u017eia \u0161unys. Ta\u010diau mano atlikti steb\u0117jimai suteik\u0117 galimyb\u0119 aptikti visus 11 verbalini\u0173 signal\u0173, bendr\u0173 vilkams ir \u0161unims. Tai yra: \u017eemos amplitud\u0117s lojimas (prane\u0161imas apie pavoj\u0173), lojimas su staugimu (raginimas \u017eaisti), \u017eemos amplitud\u0117s staugimas (glob\u0117jo pasveikinimas) (4 nuotrauka) ir grupinis staugimas (nuobodulio ir vienatv\u0117s akimirkomis).<\/p>\n

4 nuotrauka. \u017demos amplitud\u0117s staugimas neva neb\u016bdingas \u0161unims. Haskiai taip staugia pasitikdami glob\u0117j\u0105.<\/strong><\/i><\/p>\n

<\/p>\n

Pabaigoje nor\u0117\u010diau pakalb\u0117ti apie elgsen\u0105, anot daugelio autori\u0173, neb\u016bding\u0105 \u0161unims arba netekusi\u0105 savo pirmin\u0117s reik\u0161m\u0117s. Haski\u0173 gaujoje buvo pasteb\u0117ta daug elgsenos moment\u0173. Regurgitacija \u2013 tai elgsena, kai maitinanti patel\u0117 atryja maist\u0105, nujunkydama jauniklius. Vilk\u0173 gaujoje toks elgesys pastebimas nuolatos ir yra r\u016b\u0161ies i\u0161likimo s\u0105lyga. Vilkijoje maist\u0105 atryja ne tik patel\u0117 motina, bet ir lik\u0119 grup\u0117s nariai, globojantys vilkiukus. Daugelis mano, kad \u0161unims toks elgesys neb\u016bdingas arba prarado savo pirmin\u0119 reik\u0161m\u0119, pvz., patel\u0117 atryja maist\u0105, kai n\u0117ra \u0161uniuk\u0173. Pasteb\u0117ta, kad haski\u0173 \u0161uniukus taip maitina ne tik motina. Kai \u0161uniukai likdavo su patinu alfa<\/i>, jis taip pat atrydavo jiems maist\u0105.<\/p>\n

5 nuotrauka. Poilsio vietoms haskiai paprastai pasirinkdavo vietas, i\u0161 kuri\u0173 galima steb\u0117ti teritorij\u0105.<\/strong><\/i><\/p>\n

<\/p>\n

Atrodyt\u0173, \u0161un\u0173 priedanga yra glob\u0117jo paruo\u0161ta vieta \u2013 \u0161iltos ir tylios b\u016bdos. Mano steb\u0117ti haskiai, nepaisant to, kad j\u0173 teritorijoje buvo b\u016bd\u0173 ir pa\u0161i\u016bri\u0173, rinkosi vietas, i\u0161 kuri\u0173 gal\u0117jo gerai steb\u0117ti teritorij\u0105 (5 nuotrauka). Da\u017eniausiai tai buvo j\u0173 i\u0161kasti ir \u0161alia \u012f\u0117jimo \u012f voljer\u0105 esantys urvai bei pa\u0161i\u016bri\u0173 stogai arba kitos voljere esan\u010dios pakylos. \u012e pana\u0161\u0173 elges\u012f d\u0117mes\u012f atkreip\u0117 vilk\u0173 elgsen\u0105 tiriantys steb\u0117tojai.<\/p>\n

\u0160un\u0173 ir vilk\u0173 elgsen\u0105 lyginantys autoriai neretai pa\u017eymi \u0161i\u0173 dviej\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 inteligencijos ir geb\u0117jimo spr\u0119sti problemas skirtumus. Nepaisant j\u0173 apra\u0161ym\u0173, daugyb\u0119 kart\u0173 pasteb\u0117ti atvejai, kai pavieniai haski\u0173 \u0161unys \u017eaid\u0117 vieni. \u017daidimams \u0161unys naudojo \u012fvairius rastus daiktus \u2013 ryk\u0161tes, ma\u017eus medelius, kankor\u0117\u017eius ir kt. Jie manipuliuodavo letenomis, grau\u017e\u0117, kramt\u0117, rijo bei m\u0117t\u0117 \u012f vir\u0161\u0173 ir gaud\u0117 „laimik\u012f”. Taip pat pasteb\u0117ta daug bandym\u0173 savaranki\u0161kai spr\u0119sti \u012fvairias problemas. Tai buvo m\u0117ginimai i\u0161traukti \u012fstrigus\u012f daikt\u0105, atidaryti sklende u\u017edarytus voljero vartelius (beje, s\u0117kmingai), pro tinkl\u0105 i\u0161traukti \u012fvairius daiktus ar i\u0161eiti u\u017e aptvaro.<\/p>\n

Vilkams b\u016bdingas maitinimosi vietos \u017eym\u0117jimas po valgio, pasirodo, n\u0117ra svetimas ir haskiams. \u017dym\u0117jimas beveik visuomet buvo atliekamas po valgio \u2013 buvo \u0161lapinamasi \u012f tu\u0161\u010dius dubenis. Ta\u010diau pasteb\u0117ta, kad toks elgesys b\u016bdingas tik patinams ir vienai patelei (beta<\/i>).<\/p>\n

Pasteb\u0117tas \u012fdomus faktas \u2013 \u0161unys veng\u0117 grau\u017eti voljere augan\u010dius nuodingus augalus. Toks augalas buvo kukmedis. Nepaisant to, kad pavasar\u012f ir \u017eiem\u0105 haskiai kukmed\u017eius visur apgrau\u017edavo, vasar\u0105 ir ruden\u012f, atsiradus nuodingiems vaisiams, \u0161unys juos ignoravo. Manoma, kad taip elgiamasi d\u0117l nat\u016bralaus instinkto arba d\u0117l ankstesn\u0117s nemalonios patirties, kuomet buvo suvalgyta nuodingo augalo.<\/p>\n

Steb\u0117jimai, kuri\u0173 rezultatus trumpai prista\u010diau, pad\u0117jo man suvokti, kiek dar daug turime i\u0161mokti apie Sibiro haskius, kiek daug galimybi\u0173 juose slypi ir kaip \u0161ie \u0161unys yra pana\u0161\u016bs \u012f savo prot\u0117vius \u2013 vilkus. Ne tiek i\u0161vaizda, bet ir elgsena.<\/p>\n

Katarzyna Czarkowska (<\/i><\/b>Vertimas atliktas UAB „Ad Gloriam” vert\u0117j\u0173 biure)<\/p>\n

<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Norint i\u0161siai\u0161kinti haski\u0173 elgsenos genez\u0119 ir reik\u0161m\u0119, reikia \u0161iek tiek atsigr\u0119\u017eti atgal. Neabejotina, kad Sibiro haskiai, kaip ir visi naminiai \u0161unys, kil\u0119 i\u0161 vilk\u0173….   Pla\u010diau…<\/a><\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1706,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/arktika.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1304"}],"collection":[{"href":"https:\/\/arktika.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/arktika.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/arktika.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/arktika.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1304"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/arktika.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1304\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/arktika.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1706"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/arktika.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1304"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/arktika.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1304"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/arktika.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1304"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}