![](\"http:\/\/arktika.lt\/upload\/files\/69.gif\")
Kit\u0105 kart\u0105 man\u0119s paklaus\u0117, ar viena m\u0117lyna akis \u2013 tai spalvot\u0173 l\u0119\u0161i\u0173 efektas. „<\/strong>Vienas \u0161uo \u2013 du veidai.\u201c Akies rainel\u0117s spalva turi didel\u0117s \u012ftakos visos haskio galvos i\u0161rai\u0161kai”<\/strong><\/i><\/p>\nPamenu net, kai pirmojo pasirodymo veislini\u0173 \u0161un\u0173 parodoje teis\u0117jas pasak\u0117 man pastab\u0105, jog netur\u0117\u010diau demonstruoti \u0161uns su ragenos drums\u010diu. Na k\u0105 gi, nesunku suprasti, kad tas \u0161uo tur\u0117jo skirtingas akis.<\/p>\n
Genas, lemiantis \u0161viesesn\u0119 kailio pigmentacij\u0105, pa\u0161viesina ir akis.<\/strong><\/i><\/p>\n Nuo tada pra\u0117jo ma\u017edaug de\u0161imt met\u0173. Sibiro haski\u0173 veisl\u0117 galutinai \u012fsitvirtino Lenkijoje, taigi, ir netipi\u0161ka aki\u0173 spalva liov\u0117si k\u0117lusi \u017emon\u0117ms did\u017eiules emocijas. Ta\u010diau ir dabar daugelis mano, kad vertingiausi haskiai yra m\u0117lynom akim. M\u016bs\u0173 \u0161alyje tai suk\u0117l\u0117 situacij\u0105, kur \u0161un\u0173 augintojai lyg pa\u0161\u0117l\u0119 daugina gyv\u016bnus, kurie, nepaisant parodomosios vert\u0117s ir atitikimo pagal standart\u0105, privalo tur\u0117ti m\u0117lynas akis. Kitokiai atrankai jie nebeturi nei laiko, nei noro.<\/p>\n Pagal standart\u0105 haski\u0173 akys turi b\u016bti migdolo formos, i\u0161sid\u0117s\u010diusios \u0161iek tiek \u012fkypai, rudos arba m\u0117lynos spalvos. Etalonas taip pat numato skirting\u0173 spalv\u0173 akis.<\/p>\n Visuotinai manoma, kad individai, turintys vien\u0105 dvispalv\u0119 ak\u012f, yra visaver\u010diai veisl\u0117s atstovai. \u0160iuo atveju ant tamsiai rudos rainel\u0117s prasimu\u0161a \u012fvairi\u0173 form\u0173 m\u0117lynos d\u0117m\u0117s ir atvirk\u0161\u010diai \u2013 ant m\u0117lynos rainel\u0117s pasitaiko rud\u0173 d\u0117mi\u0173.<\/p>\n \u0160uo su normalia akies pigmentacija neturi pa\u0161viesinan\u010dio geno.<\/strong><\/i><\/p>\n Be to, haski\u0173 aki\u0173 spalva gali b\u016bti susijusi su \u0161uns kailio spalva. Da\u017enai pasitaiko, kad rudai balti \u0161unys turi \u0161viesiai rudos spalvos arba net geltonos spalvos akis \u2013 tai susij\u0119 su kailio pigmentacij\u0105 \u0161viesinan\u010diu genu.<\/p>\n Iki \u0161iol neatlikti tyrimai, kurie i\u0161ai\u0161kint\u0173, kaip haskiai paveldi aki\u0173 spalv\u0105, bet nustatyta, jog rainel\u0117s spalva yra keli\u0173 gen\u0173 s\u0105veikos rezultatas. Manoma, kad rudos spalvos akys dominuoja tiek m\u0117lyn\u0173, tiek dvispalvi\u0173 aki\u0173 at\u017evilgiu. Dvispalv\u0117 akis laikoma recesyvine, palyginti su visomis prie\u0161 tai i\u0161vardintomis.<\/p>\n Vos tik haski\u0173 \u0161uniukai atmerkia akis, daugelis augintoj\u0173 yra \u012fsitikin\u0119, kad visa vada bus m\u0117lynakiai. I\u0161 tikr\u0173j\u0173, i\u0161 prad\u017ei\u0173 aki\u0173 spalva yra tamsiai m\u0117lyna, tod\u0117l tai gali suklaidinti. Ir tik laikui b\u0117gant, akys kei\u010dia spalv\u0105 \u012f ry\u0161kesn\u0119 \u2013 tuomet galima nustatyti suaugusio \u0161uns aki\u0173 spalv\u0105.<\/p>\n Sunkiausia \u012fvertinti rudai baltos spalvos \u0161uniuk\u0173 aki\u0173 spalv\u0105. Kaip jau min\u0117jau, tokios spalvos suaugusi\u0173 individ\u0173 akys da\u017enai yra \u0161viesesn\u0117s. O \u0161uniuk\u0173 akys i\u0161 prad\u017ei\u0173 yra tamsiai m\u0117lynos, laikui b\u0117gant jos pakei\u010dia spalv\u0105 \u012f pilk\u0105. O i\u0161 pilkos arba pra\u0161vies\u0117ja iki m\u0117lyn\u0173, arba ant j\u0173 atsiranda rud\u0173 d\u0117meli\u0173, kurios v\u0117liau u\u017epildo vis\u0105 rainel\u0119. Taigi, haskiai \u012fdom\u016bs ne tik charakteriu.<\/p>\n Daugelis \u0161ios temos \u017einov\u0173 pastebi, kad aki\u0173 spalva turi esmin\u0117s \u012ftakos viso snukio i\u0161rai\u0161kai. Tamsios akys sudaro ramaus charakterio ir \u0161velnumo \u012fsp\u016bd\u012f. \u0160viesesn\u0117s akys, taip pat ir m\u0117lynos, yra labiau \u201elaukin\u0117s\u201c, bet tuo pa\u010diu labiau apvalios, nes jose geriau matomas vyzdys.<\/p>\n \u0160viesios rainel\u0117s akys yra jautresn\u0117s \u0161viesos spinduliams \u2013 tai ypa\u010d gerai matyti saul\u0117tomis dienomis. M\u0117lynakis \u0161uo merkia akis \u017eymiai da\u017eniau negu \u0161uo su tamsia rainele. Ypa\u010d \u012fdomiai \u0161ioje situacijoje elgiasi skirtingas akis turintys gyv\u016bnai. Juokingai atrodo vaizdas, kai \u017ei\u016brint \u012f \u0161un\u012f susidaro \u012fsp\u016bdis, kad jis mums mirksi. Tai niekas kita, tik organizmo apsisaugojimas nuo saul\u0117s.<\/p>\n M\u0117lynos akys galvai suteikia laukin\u0119 i\u0161rai\u0161k\u0105, be to jos opti\u0161kai padidina ak\u012f \u2013 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 haski\u0173 aki\u0173 forma yra pavyzdin\u0117.<\/strong><\/i><\/p>\n Ka\u017ekada tur\u0117jau galimyb\u0119 dalyvauti \u0161un\u0173 kinkini\u0173 var\u017eybose, kurios vyko Tatr\u0173 kalnapiev\u0117se, padengtose baltut\u0117lio sniego sluoksniu. Gal\u0117t\u0173 atrodyti, kad oras tuomet buvo tiesiog i\u0161svajotas \u2013 vis\u0105 laik\u0105 \u0161viet\u0117 saul\u0117. Ta\u010diau tas b\u0117gimas man buvo tikra kan\u010dia, nes atrod\u0117, jog saul\u0117s spinduliai yra visur \u2013 danguje, ant \u017eem\u0117s, \u0161onuose \u2013 visur. Vienintelis i\u0161sigelb\u0117jimas nuo akinan\u010di\u0173 spinduli\u0173 buvo tams\u016bs akiniai.<\/p>\n Ne paslaptis, kad kai kuriose, ypa\u010d \u0161iltose \u0161alyse (pvz. Ispanijoje, Meksikoje) i\u0161 tik parodoms auginam\u0173 haski\u0173 labiau vertinami rudas akis turintys \u0161unys. Augintojai grind\u017eia tai geresniu prisitaikymu prie oro s\u0105lyg\u0173, o tai rei\u0161kia, kad auginant \u0161unis i\u0161kyla ma\u017eiau problem\u0173. Visuotinai paplitusi nuomon\u0117 yra ta, kad m\u0117lynakiai haskiai da\u017eniau serga ir susi\u017eeid\u017eia.<\/p>\n Sunku pasakyti, kiek \u0161iuose teiginiuose tiesos, ta\u010diau, deja, mano asmeniniai pasteb\u0117jimai nepaneigia \u0161ios informacijos. Asmeni\u0161kai \u017einau m\u0117lynak\u0119 patel\u0119, kuri, b\u016bdama 6 met\u0173, tur\u0117jo patirti akies pa\u0161alinimo operacij\u0105, kadangi tr\u016bko l\u0119\u0161iuko rai\u0161tis. Po dvej\u0173 met\u0173 d\u0117l kataraktos apako patel\u0117s antroji akis. Deja, tai priver\u010dia susim\u0105styti.<\/p>\n Ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad tik m\u0117lynakiams haskiams gresia aki\u0173 ligos. Daugelyje \u0161ali\u0173 \u0161un\u0173 augintojai skambina varpais. Tokios paveldimos ligos kaip katarakta, akies ragenos distrofija, progresuojanti tinklain\u0117s atrofija (PRA) tapo haskiams rimta problema. 1999 metais \u201eAmerican College of Veterinary Ophthalmologists\u201c atlikti tyrimai parod\u0117, kad katarakta serga net 8% i\u0161tirt\u0173 Sibiro haski\u0173. Ta\u010diau \u201eCacine Eye Registry Foundation\u201c manymu, rezultatai gali sudaryti net 15-18% (!). Ragenos distrofija nustatyta 3%, o PRA nevisai 1% i\u0161tirt\u0173 \u0161un\u0173.<\/p>\n \u0160ios ligos gali pasireik\u0161ti abiej\u0173 ly\u010di\u0173 individams, neatsi\u017evelgiant \u012f aki\u0173 rainel\u0117s spalv\u0105. Tam tikrais atvejais d\u0117l j\u0173 gali pablog\u0117ti reg\u0117jimas arba \u0161uo gali visi\u0161kai apakti.<\/p>\n Katarakta<\/b><\/p>\n Paveldima katarakta, skirtingai negu senatvin\u0117 katarakta, gali pasireik\u0161ti jau net trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 \u0161uniukui. Akies l\u0119\u0161iukas netenka skaidrumo, tod\u0117l \u012f ak\u012f patenkan\u010di\u0173 \u0161viesos spinduli\u0173 kiekis suma\u017e\u0117ja. Besivystant kataraktai, \u0161uo vis blogiau mato, o kai kuriais atvejais gali visi\u0161kai apakti.<\/p>\n Paveldima haski\u0173 katarakta da\u017eniausiai susidaro u\u017epakalin\u0117je l\u0119\u0161iuko dalyje ir pasitaiko, kad i\u0161 prad\u017ei\u0173 ji matoma tik vienoje akyje. Antroje ji pasirodo tik po keli\u0173 m\u0117nesi\u0173.<\/p>\n Atlikti kataraktos paveldimumo tyrimai kol kas nedav\u0117 joki\u0173 ai\u0161ki\u0173 rezultat\u0173, tik prielaidas, kad tai recesyvin\u0117 savyb\u0117. \u0160iuo metu bandoma sukurti paprast\u0105 DNR test\u0105, kurio tikslas \u2013 atskleisti geno, atsakingo u\u017e kataraktos paveldimum\u0105, ne\u0161iotojus.<\/p>\n Akies ragenos distrofija<\/b><\/p>\n Tai liga, kuri\u0105 sukelia netaisyklingas lipid\u0173 kaupimasis akies ragenoje, d\u0117l to vienas arba keli jo sluoksniai pasidaro matiniai. \u0160i liga pasirei\u0161kia labai skirtingais gyvenimo laikotarpiais. Kartais \u0161uniukas suserga vos keli\u0173 m\u0117nesi\u0173, ta\u010diau da\u017enai ligos ne\u012fmanoma nustatyti, kol \u0161uniui nesueina 4 ar 6 metai, tod\u0117l niekada n\u0117ra tikrumo, kad veisimui naudojami individai neserga \u0161ia liga.<\/p>\n Pana\u0161iai kaip ir kataraktos atveju, ragenos distrofija paveikia abi akis, nors neb\u016btiniai tuo pa\u010diu metu ir vienodai stipriai.<\/p>\n \u0160iuo metu atliekami tyrimai parod\u0117, kad ragenos distrofija paveldima d\u0117l pavienio recesyvinio geno ir kad da\u017eniau \u0161ia liga suserga patel\u0117s nei patinai.<\/p>\n Progresuojanti tinklain\u0117s atrofija (PRA)<\/b><\/p>\n Priklausomai nuo to, kuri akies tinklain\u0117s dalis pa\u017eeista, skiriame progresuojan\u010di\u0105 ir centrin\u0119 tinklain\u0117s atrofijas.<\/p>\n Progresuojan\u010dios tinklain\u0117s atrofijos atveju pirmoje ligos, kuria gali susirgti net \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173 \u0161uniukas, stadijoje pa\u017eeid\u017eiamos \u0161viesai jautrios l\u0105stel\u0117s, lemian\u010dios geresn\u012f matym\u0105 tamsoje. D\u0117l to reg\u0117jimas pablog\u0117ja tik nakt\u012f. Toliau besivystant ligai reg\u0117jimas silpsta ir dienos \u0161viesoje, da\u017enai iki visi\u0161ko apakimo. Pa\u017eeid\u017eiamos visada abi akys, nors pirmojo ligos etapo metu pa\u017eeidimo laipsnis gali b\u016bti skirtingas.<\/p>\n Tyrimai parod\u0117, kad progresuojanti tinklain\u0117s atrofija paveldima per pavien\u012f recesyvin\u012f gen\u0105.<\/p>\n Centrine tinklain\u0117s atrofija sergantis \u0161uo tik i\u0161 dalies praranda reg\u0117jim\u0105, tod\u0117l gali reaguoti \u012f judan\u010dius daiktus. \u0160iuo atveju \u0161uo geriau mato nakties, o ne dienos \u0161viesoje. Centrin\u0117 tinklain\u0117s atrofija gali i\u0161ai\u0161k\u0117ti per laikotarp\u012f nuo pirm\u0173j\u0173 iki penkt\u0173j\u0173 gyvenimo met\u0173. Taigi, da\u017enai pra\u0117jus daug laiko po to, kai jis buvo panaudotas veisimui. Papildomas sunkumas eliminuoti PRA i\u0161 veisimo yra tas, kad \u0161ios ligos paveldimumo mechanizmas dar nenustatytas.<\/p>\n Sibiro haskiai serga labai netipine PRA forma, b\u016bdinga tik \u0161iai \u0161un\u0173 veislei ir \u017emogui. \u0160i ypatinga ligos r\u016b\u0161is vadinama XLPRA (i\u0161 angl\u0173 \u201eX Linked PRA\u201c), kadangi tai savyb\u0117, persiduodanti su X chromosoma. Taigi, patinai, turintys XY lyties chromosomas, yra arba visi\u0161kai sveiki, arba sergantys. Kita vertus, patel\u0117s gali b\u016bti PRA ne\u0161iotojos net jeigu joms pa\u010dioms \u0161i liga pasirei\u0161k\u0117 tik ne\u017eenkliai. \u0160iuo atveju tinklain\u0117 pa\u017eeista ne\u017eymiai ir patel\u0117 nepraranda reg\u0117jimo, kaip tai gali atsitikti sergantiems patinams.<\/p>\n Atsi\u017evelgiant \u012f XLPRA paveld\u0117jimo b\u016bd\u0105, \u0161iuo metu atliekami tyrimai \u2013 kuriamas atitinkamas testas, kurio tikslas \u2013 atskleisti kenksming\u0105 gen\u0105, kur\u012f turi patel\u0117s ne\u0161iotojos. Kadangi PRA gali b\u016bti aptiktas tik suaugusiam, neretai keleri\u0173 met\u0173 \u0161uniui, vienintelis iki \u0161iol \u017einomas b\u016bdas u\u017ekirsti keli\u0105 plisti \u0161iai ligai yra kasmetis aki\u0173 patikrinimas.<\/p>\n Kaip matyti, tai visai nelinksma, ta\u010diau daugelyje \u0161ali\u0173 Sibiro haski\u0173 augintojai ir klubai jau prie\u0161 daugel\u012f met\u0173 \u0117m\u0117si veiksm\u0173 maksimaliai suma\u017einti \u0161un\u0173, kovojan\u010di\u0173 su paveldimomis aki\u0173 ligomis, skai\u010di\u0173.<\/p>\n \u0160ie bandymai gali atrodyti kaip kova su v\u0117jo mal\u016bnais, nes aki\u0173 patikrinimas kiekvienais metais neu\u017etikrina, kad vieneri\u0173 met\u0173 \u0161uo, kuris buvo sveikas, bus sveikas ir po dvej\u0173 met\u0173. Be to, kadangi dauguma \u0161i\u0173 lig\u0173 paveldimos d\u0117l recesyvinio geno, gali b\u016bti taip, kad sveiki \u0161unys yra nepageidaujam\u0173 gen\u0173 ne\u0161iotojai. O kas u\u017e to slypi \u2013 jie perduos t\u0105 gen\u0105 palikuonims.<\/p>\n Nepaisant visko, manau, kad visi bandymai \u201ei\u0161valyti\u201c veisl\u0119 nuo paveldim\u0173 lig\u0173, nepriklausomai nuo j\u0173 veiksmingumo procento, yra reikalingi ir turi b\u016bti propaguojami kuo daugiau \u0161ali\u0173.<\/p>\n Turb\u016bt \u017einomiausia kovos su paveldimomis haski\u0173 aki\u0173 ligomis iniciatyva yra \u201eSiberian Husky Club of America\u201c (Amerikos Sibiro haski\u0173 klubo) 1979 metais \u012fkurtas SHOR (\u201eSiberian Husky Ophthalmologic Register\u201c \u2013 Sibiro haski\u0173 oftalmologinis registras). \u0160is registras yra prieinamas visiems haski\u0173 tur\u0117tojams. Kad vieneri\u0173 met\u0173 \u0161uo atsidurt\u0173 tame registre, turi b\u016bti s\u0117kmingai i\u0161tirtos akys. Tyrim\u0105 turi atlikti diplomuotas \u201eAmerican College of Veterinary Ophthalmologists\u201c (Amerikos veterinarijos oftalmolog\u0173 koled\u017eo) specialistas. \u012era\u0161as registre padaromas vieneriems metams. Po met\u0173, norint gauti \u012fra\u0161\u0105, reikia pakartoti tyrimus.<\/p>\n Atrodo, kad ypa\u010d dabar, kai tiek daug kalbama apie veisli\u0173 \u201epagerinimo\u201c \u012ftak\u0105 j\u0173 sveikatai, tokios iniciatyvos kaip SHOR yra labai reikalingos. Daugeliui pasaulyje \u017einom\u0173 Sibiro haski\u0173 augintoj\u0173 net gra\u017eiausias \u0161uo n\u0117ra visavertis, jeigu jam neatlikti tyrimai, u\u017etikrinantys, kad \u0161uo neserga aki\u0173 ligomis. Pastaraisiais metais tapo madinga naudoti \u0161iuos tyrimus nuosavo \u0161un\u0173 auginimo reklamai. \u0160iandien tai yra tiesiog \u0161un\u0173 auginimo presti\u017eo reikalas. Taip yra pvz. Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose, Ispanijoje ar Pranc\u016bzijoje \u2013 \u0161alyse, kurios per pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f daugiausiai pasiek\u0117 augindami Sibiro haskius. \u017dinoma, ne aki\u0173 tyrimai nulemia daugybines \u0161un\u0173 augintoj\u0173 i\u0161 \u0161i\u0173 \u0161ali\u0173 pergales auk\u0161to lygio parodose, ta\u010diau… gal nuo to reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti?<\/p>\n Tekstas: Katarzyna Czarkowska (Kata\u017eina \u010carkovska<\/i>)<\/strong><\/p>\n Nuotraukos: Ma\u0142gorzata Czarkowska (Malgo\u017eata \u010carkovska<\/i>)<\/strong><\/p>\n <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Apie Sibiro haski\u0173 akis jau sukurta tiek daug istorij\u0173 ir pasakojim\u0173, mit\u0173 ir legend\u0173, kad \u0161ia tema galima b\u016bt\u0173 para\u0161yti vis\u0105 knyg\u0105, kuri\u0105 sudaryt\u0173… Pla\u010diau…<\/a><\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1591,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/arktika.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1299"}],"collection":[{"href":"https:\/\/arktika.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/arktika.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/arktika.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/arktika.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1299"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/arktika.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1299\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/arktika.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1591"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/arktika.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1299"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/arktika.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1299"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/arktika.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1299"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![](\"http:\/\/arktika.lt\/upload\/files\/70.gif\")
O k\u0105 \u012f tai etalonas?<\/p>\n![](\"http:\/\/arktika.lt\/upload\/files\/71.gif\")
Atrodyt\u0173, kad visi \u0161uniukai yra m\u0117lynakiai. Nieko pana\u0161aus \u2013 suaug\u0119, jie visi turi rudas akis.<\/strong><\/i><\/p>\n![](\"http:\/\/arktika.lt\/upload\/files\/72.gif\")
Ta\u010diau tiek aki\u0173 forma, tiek j\u0173 spalva yra Sibiro haski\u0173 vertingumo po\u017eymiai. Viena i\u0161 pagrindini\u0173 teis\u0117j\u0173 ir haski\u0173 augintoj\u0173 Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose Alice Watt mano, kad nepaisant visuotin\u0117s nuomon\u0117s, \u0160iaur\u0117s \u0161un\u0173 aki\u0173 forma \u2013 tai ne tik augintoj\u0173 prasimanymai ir u\u017egaidos, bet ir siekis geriausiai prisitaikyti prie sud\u0117ting\u0173 oro s\u0105lyg\u0173. Nedidel\u0117s migdolo formos akies paskirtis \u2013 apsaugoti gyv\u016bn\u0105 nuo v\u0117jo ir \u0161al\u010dio. O didel\u0117s akys yra labiau pa\u017eeid\u017eiamos.<\/p>\n![](\"http:\/\/arktika.lt\/upload\/files\/73.gif\")
\u0160unys tokios galimyb\u0117s netur\u0117jo. Galiu tik \u012fsivaizduoti, kokios sunkios buvo jiems \u0161ios lenktyn\u0117s, ypa\u010d tiems, kuri\u0173, atsi\u017evelgiant \u012f mad\u0105, akys kaip tik buvo m\u0117lynos. Ta\u010diau tos var\u017eybos tebuvo sprinteri\u0173 b\u0117gimas \u2013 viso labo 6 km. Kinkiniuose dirbantys \u0161unys ir taip u\u017esidirbantys savo i\u0161laikymui, kartais \u012fveikia po 50 km per dien\u0105, o neretai ir daugiau. Kiekvienas \u0161uo turi b\u016bti atsparus ne tik nuovargiui, bet ir nepalankioms oro s\u0105lygoms, taip pat ir saul\u0117s spinduliams. Dirbantiems \u0161unims m\u0117lynos akys tikrai nepalengvina gyvenimo.<\/p>\n